Kasmetinės apmokamos atostogos

Pirmosios kasmetinės atostogos suteikiamos kiekvienam darbuotojui po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo įmonėje, bet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Minimali kasmetinių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, asmenims su negalia, motinoms ar tėčiams, namuose auginantiems neįgalų vaiką iki 16 metų, laikotarpis gali būti pratęsiamas iki 35 kalendorinių dienų.

Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesniu protinės, emocinės, intelektinės įtampos ar profesinės rizikos lygiu, taipogi darbuotojams, turintiems specifinių darbo sąlygų. Kategorijų, galinčių gauti šias atostogas, sąrašą ir trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kokios kasmetinės atostogos suteikiamos dirbant nepilnu etatu?

Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai taipogi turi teisę į kasmetines apmokamas atostogas pagal galiojančius Lietuvos darbo įstatymus ir kitus teisės aktus. Visgi, ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų teisė į atostogas priklauso nuo jų darbo valandų ir darbo trukmės per metus.

Paprastai ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai įgyja teisę į atostogas proporcingai, palyginti su visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais. Pavyzdžiui, jei visą darbo dieną dirbantis darbuotojas turi teisę į 28 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, tai ne visą darbo dieną dirbantis darbuotojas, dirbantis pusę etato, gali turėti teisę į 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.

Labai svarbu, kad ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai peržiūrėtų savo darbo sutartis ir suprastų savo teises į kasmetines apmokamas atostogas, nes jos gali skirtis priklausomai nuo darbdavio.

Apmokamos ir neapmokamos atostogos - pagrindiniai skirtumai

Lietuvoje pagrindinis skirtumas tarp apmokamų ir neapmokamų atostogų yra kompensacijos, kurią darbuotojas gauna savo poilsiu metu:

1. Kasmetinės apmokamos atostogos: kasmetinių atostogų metu darbuotojai ir toliau gauna įprastą darbo užmokestį arba jo dalį, priklausomai nuo darbo sutarties ir galiojančių darbo sutarties sąlygų. Kasmetinės atostogos paprastai kaupiamos atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą.
   
   
2. Neapmokamos atostogos: nemokamos atostogos reiškia laisvą nuo darbo laiką, kurio metu darbuotojai negauna jokio atlyginimo už nebuvimo laiką. Tokio tipo atostogų paprastai prašoma dėl svarbių priežasčių, kaip asmeniniai reikalai, medicininės priežastys ar kitos aplinkybės, dėl kurių reikia ilgesnio laiko nedirbti.

Apmokamų ir neapmokamų kasmetinių atostogų suteikimo procesas Lietuvoje dažniausiai apima prašymo teikimą. Prašyme gali reikėti pateikti atostogų priežastis ir prašomų atostogų trukmę. Darbdaviai turi teisę savo nuožiūra patvirtinti arba atmesti atostogų prašymus, atsižvelgdami į verslo poreikius, darbuotojo rezultatus ir kitas individualias aplinkybes.

Labai svarbu, kad darbuotojai laikytųsi įmonėje nustatytos nemokamų atostogų prašymo politikos ir procedūrų bei užtikrintų aiškų bendravimą su darbdaviu viso proceso metu.

Valstybinių švenčių Lietuvoje sąrašas

Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra nedirbama šiomis švenčių dienomis:

1. Sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
   
   
2. Vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena;
   
   
3. Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas;
   
   
4. Diena kasmet paskiriama pagal tradiciją - antroji Velykų diena;
   
   
5. Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbuotojų diena;
   
   
6. Birželio 24-oji – Joninės;
   
   
7. Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
   
   
8. Rugpjūčio 15-oji – Žolinė;
   
   
9. Lapkričio 1 ir 2 dienos – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės;
   
   
10. Gruodžio 24 d. – Kūčių vakaras;
    
    
11. Gruodžio 25 ir 26 dienos – Kalėdos.
    
    

Jei valstybinė šventė yra švenčiama savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį), Lietuvos įstatymai tiesiogiai nereikalauja darbdavių mokėti papildomos kompensacijos. Visgi, dalis darbdavių laikosi praktikos suteikti darbuotojams papildomą poilsio dieną vėliau arba mokėti kompensaciją, jei valstybinė šventė patenka į ne darbo dieną.

Darbuotojams patartina pasidomėti savo darbo sutartimis ir įmonės taisyklėmis, kad gautų konkrečią informaciją apie kompensaciją už šventines dienas savaitgaliais.

Tikslinės atostogos ypatingais atvejais

Pagal Lietuvos įstatymus, tam tikrais atvejais yra suteikiamos papildomos apmokamos atostogos. Žemiau pateikiame dažniausiai pasitaikančius specialių atostogų atvejus:

1. Nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimas

Nėščioms moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kurias sudaro 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (arba 70 kalendorinių dienų, jei gimdymas komplikuotas arba gimus dvyniams ir daugiau vaikų).

Šis atostogų laikas yra skaičiuojamas bendrai ir suteikiamas moteriai nepriklausomai nuo faktiškai iki gimdymo išnaudotų kasmetinių apmokamų atostogų dienų skaičiaus. Už šių atostogų laiką yra mokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.

2. Papildomos nemokamos vaiko priežiūros atostogos

Mamos gali prašyti atostogų vaiko priežiūrai iki vaikui sukaks treji metai. Šeimos pasirinkimu šios atostogos gali būti suteikiamos ir vaiko tėvui, seneliams ar kitiems giminaičiams, kurie faktiškai augina vaiką. Šis laisvas nuo darbo laikotarpis gali būti sudarytas iš kasmetinių atostogų dalių arba būti išnaudotas vienu kartu.

Taipogi, motinoms, auginančioms vaiką iki 14 metų, pagal pageidavimą kasmet suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų nemokamos atostogos, o motinoms, auginančioms neįgalų vaiką iki 16 metų – iki 30 kalendorinių dienų kasmet.

3. Atostogos įtėviams ir globėjams

Įvaikiams ir globėjams, auginantiems ar globojantiems naujagimius, už laikotarpį nuo įvaikinimo ar paėmimo globoti (iki vaikui sukaks 70 dienų) yra suteikiamos atostogos, apmokamos šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šie asmenys taip pat turi teisę į įstatymo 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytas atostogas.

4. Atostogos tėvams ir kitiems asmenims, auginantiems vaikus be motinos

Tėvai, globėjai ar rūpintojai, auginantys vaikus be motinos (dėl jos mirties, motinystės teisių atėmimo ar negalėjimo pasirūpinti vaiku dėl sveikatos priežasčių, patvirtintų medicinine pažyma), turi teisę į atostogas ir socialines garantijas pagal 9, 19, 20 ir 21 straipsniuose numatytas aplinkybes.

5. Apmokamos atostogos mirus artimajam

Lietuvoje apmokamos atostogos mirus artimajam gali skirtis priklausomai nuo darbdavio ir galiojančios darbo sutarties.

Paprastai apmokamos netekties atostogos leidžia darbuotojams pailsėti nuo darbo, kad galėtų dalyvauti laidotuvėse arba imtis būtinų priemonių po šeimos nario, pavyzdžiui, sutuoktinio, vaiko, tėvų, brolio, sesers ar senelio, mirties. Šiuo sunkiu metu darbuotojai gali turėti teisę į tam tikrą apmokamų dienų skaičių (dažniausiai 2-5 dienos) pasirūpinti savo šeimyninėmis pareigomis.

6. Mokymosi atostogos

Besimokantiems darbuotojams yra suteikiamos trijų dienų atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas ir universitetus. Be to, darbuotojams, sėkmingai besimokantiems mokymo įstaigose, pagal šių įstaigų išduotus prašymus, suteikiamos papildomos mokymosi atostogos: trys dienos už eilinį egzaminą, dvi dienos už įskaitą ir trisdešimt kalendorinių dienų baigiamojo darbo užbaigimui ir gynimui.

Apibendrinimas

Darbuotojų apmokamų atostogų įstatymų supratimas užtikrina, kad darbuotojai gautų jiems priklausančias laisvas poilsio dienas, o darbdaviai galėtų efektyviai valdyti personalą ir jo produktyvumą. Taigi, siekiant skatinti darbuotojų gerovę ir organizacijos efektyvumą, labai svarbu visapusiškai suprasti apmokamų kasmetinių atostogų taisykles ir visuomet jų nuosekliai laikytis.