Kas yra bedarbio pašalpa?

„Bedarbio pašalpa“ arba „nedarbo išmoka“ Lietuvoje yra finansinės pašalpos, skiriamos ne savo noru darbo netekusiems ir darbo ieškantiems asmenims. Šios išmokos dažnai yra esminis pajamų šaltinis bedarbiams, užtikrinantis finansinį stabilumą ir paramą sudėtingu laikotarpiu.

Užimtumo tarnyba yra atsakinga už bedarbio pašalpų administravimą Lietuvoje. Ši agentūra užtikrina, kad reikalavimus atitinkantys asmenys gautų reikiamą paramą ir pagalbą vykstant paraiškų teikimo ir išmokų gavimo procesams. Užimtumo tarnyba taipogi prižiūri įvairius bedarbio pašalpų sistemos aspektus, įskaitant tinkamumo kriterijų nustatymą, prašymų nagrinėjimą, pašalpų dydžio skaičiavimą ir išmokų patvirtinimą kvalifikuotiems gavėjams.

Agentūra taip pat siūlo pagalbos paslaugas, tokias kaip darbo konsultacijos, mokymo programos ir pagalbą įsidarbinant, kad padėtų asmenims kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką.

Kas gali gauti nedarbo išmoką Lietuvoje?

Norėdami kreiptis dėl bedarbio pašalpos Lietuvoje, asmenys turi atitikti tam tikrus Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Dirbantiems Lietuvoje šie kriterijai yra tokie:

• Jūs mokėjote nedarbo socialinio draudimo įmokas.
• Jūs esate registruotas Užimtumo tarnyboje.
• Užimtumo tarnyba jums suteikė bedarbio statusą.
• Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo.
• Turite sukaupę 12 ar daugiau mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosiuos 30 kalendorinių mėnesių iki registracijos UŽT.
• Jūs atlikote privalomą karo tarnybą/alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvote atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos po pradinio karinio mokymo ir užsiregistravote UŽT per 6 mėnesius nuo atleidimo iš tarnybos.

Jei per paskutinius 30 mėnesių nedirbote 12 mėnesių Lietuvoje, bet per tą laiką dirbote kitoje ar keliose Europos Sąjungos šalyse, taipogi Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje, jūs taipogi turite teisę į bedarbio išmoką.

Visgi, kad įrodytumėte savo darbo indėlį kitoje šalyje, prireiks pateikti tai įrodančius dokumentus - tai gali būti nedarbo socialinis draudimas, įdarbinimo sutartis ar PDU1 forma.

Neturint reikiamų dokumentų, galite kreiptis į Sodrą ir siųsti tarpininkavimo užklausą, kuri padės įteisinti darbo stažą, įgytą vykdant veiklą kitoje valstybėje. Sodra susisieks su atsakinga institucija užsienio valstybėje, kad gautų reikiamus duomenis ir tokiu būdu palengvins registracijos Lietuvoje procesą (visgi, tai gali užtrukti iki kelių mėnesių).

Taipogi, jei jau gaunate bedarbio pašalpą vienoje iš aukščiau paminėtų valstybių ir norite persikelti į Lietuvą ieškoti darbo, bet toliau gauti pašalpas iš užsienio šalies, turite atitikti tam tikrus kriterijus.

Tokiomis aplinkybėmis jūs turite teisę gauti nedarbo išmoką Lietuvoje iki 3 mėnesių, jei esate registruotas Užimtumo tarnyboje ir atitinkate šias sąlygas:

• Jūs gaunate bedarbio pašalpą šalyje, kurioje tapote bedarbiu.
• Tos šalies įdarbinimo tarnybose buvote registruotas kaip ieškantis darbo mažiausiai 4 savaites.
• Jūs kreipėtės į nacionalines įdarbinimo tarnybas dėl leidimo eksportuoti bedarbio pašalpas (naudojant PD U2 formą).
• Grįžus į Lietuvą per 7 dienas užsiregistravote Užimtumo tarnyboje.

Kaip skaičiuojama nedarbo išmoka 2024 metais?

Kuomet būsite užregistruoti Užimtumo tarnyboje, kuri suteiks jums bedarbio statusą, jūsų duomenys bus perduoti Sodrai, kuri paskirs ir išmokės pašalpas. Svarbu pažymėti, kad bedarbio pašalpa skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalingos informacijos gavimo dienos.

Bedarbio pašalpos Lietuvoje apskaičiuojamos atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, įskaitant asmens ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai bedarbio pašalpos apskaičiavimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių – fiksuotos ir kintamos - ir jos yra apskaičiuojamos štai taip:

1. Pastovioji bedarbio pašalpos dalis yra 215,01 EUR, o tai yra atitinkamai 23,27% minimalios mėnesinės algos (924 EUR * 23,27% = 215,01 EUR).
   
   
2. Kintamoji dalis priklauso nuo asmens pajamų per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Pavyzdžiui, jei asmuo 2024 metų gegužės mėn. nori gauti nedarbo išmoką pašalpą, tuomet jo pajamos bus skaičiuojamos nuo 2021 metų spalio 1 d. iki 2024 metų balandžio 30 d.

Norint sužinoti kintamąją mėnesinės darbo biržos išmokos sumą, reikia pasinaudoti šia formule:

• Už pirmą – trečią mėnesį - 38,79% asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio.
• Už ketvirtą–šeštą mėnesį - 31,03% asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio.
• Už septintą–devintą mėnesį – 23,27% asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio.

Svarbu paminėti, kad bedarbio pašalpa neturi galimybės viršyti 58,18% šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (nepaisant algos dydžio) per paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT.

2024 m. antrąjį ketvirtį (nuo 2024 metų balandžio 1 d. iki 2024 metų birželio 30 d.) maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 EUR.

Taipogi, darbuotojai, išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų, taip pat turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas atleidimo atveju. Užimtumo tarnyba išmoka šio tipo pašalpą visiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, išskyrus asmenis, atleidžiamus iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.

Žemiau pateikiame pavyzdinį skaičiavimą, jei asmuo per paskutinius 12 mėnesių uždirbo 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių) ir dabar pretenduoja į bedarbio pašalpą.

Pastovioji bedarbio pašalpos dalis yra 215,01 EUR, tuo tarpu kintamoji dalis priklauso nuo asmens uždarbio per pastaruosius 30 mėnesių. Kaip ir minėjome, pavyzdyje vidutinis mėnesinis uždarbis per pastaruosius 30 mėnesių buvo 2000 EUR (bruto atlyginimas neatskaičius mokesčių).

1. Išmoka pirmą-trečią mėnesį:

• Fiksuota dalis: 215,01 €
• Kintamoji dalis: 990,81 €
• Iš viso: 215,01 € + 990,81 € = 1 205,82 €
  
  

2. Išmoka ketvirtą-šeštą mėnesį:

• Fiksuota dalis: 215,01 €
• Kintamoji dalis: 835,61 €
• Iš viso: 215,01 € + 835,61 € = 1 050,62 €
  
  

3. Išmoka septintą-devintą mėnesį:

• Fiksuota dalis: 215,01 €
• Kintamoji dalis: 680,41 €
• Iš viso: 215,01 € + 680,41 € = 895,42 €

Sužinoti jums priklausančios bedarbio pašalpos dydį galite pasinaudoję Sodros skaičiuokle (atminkite, kad ši skaičiuoklė pateikia potencialius rezultatus ir tikslią sumą sužinosite tik oficialiai pateikę bedarbio išmokos prašymą).

Kiek laiko mokama bedarbio pašalpa Lietuvoje?

Bedarbio pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau tam tikromis aplinkybėmis šis mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas:

• Pratęsimas iki 2 mėnesių: jei asmeniui bedarbio pašalpų mokėjimo laikotarpio pabaigoje iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija.
• Pratęsimas iki 30 dienų: jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos mokant bedarbio pašalpą arba gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru.
• Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio pratęsimas: jeigu asmeniui buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bedarbio pašalpų mokėjimo metu.

Jei asmuo atitinka kurią nors iš aukščiau pateiktų sąlygų, bedarbio pašalpos mokėjimas automatiškai pratęsiamas be atskiro prašymo.

Visos nedarbo išmokos yra pervedamos į gavėjo asmeninę sąskaitą. Mokėjimai atliekami už praėjusį mėnesį, paprastai nuo 20 dienos iki paskutinės mėnesio dienos.

Kaip užsiregistruoti į darbo biržą?

Jei norite pretenduoti į bedarbio pašalpą Lietuvoje, atlikite šiuos UŽT registracijos veiksmus:

1. Surinkite dokumentus: surinkite reikiamus dokumentus, įskaitant pasą ar tapatybės kortelę, adreso įrodymą, darbo istorijos įrodymą ir kitus svarbius dokumentus.
   
   
2. Apsilankykite Užimtumo tarnybos biure: apsilankykite artimiausiame užimtumo tarnybos biure arba prisijunkite prie jų internetinio portalo, kad pradėtumėte registracijos procesą.
   
   
3. Pateikite informaciją: užpildykite registracijos formą ir pateikite tikslią informaciją apie savo darbo istoriją, nedarbo priežastis ir kontaktinius duomenis.
   
   
4. Pateikite paraišką: pateikite užpildytą registracijos formą kartu su visais reikalingais dokumentais įdarbinimo tarnybai peržiūrėti.
   
   
5. Vykdykite instrukcijas: vykdykite visas papildomas Užimtumo tarnybos instrukcijas, pavyzdžiui, dalyvaukite pokalbiuose, seminaruose arba mokykitės naujų įgūdžių.

Atlikite šiuos veiksmus ir tuomet laukite, kol jūsų prašymas bus apdorotas - apdorojimo laikas gali skirtis priklausomai nuo paraiškų kiekio ir atskirų atvejų sudėtingumo. Jei jūsų pateikta informacija bus tinkama, tuomet netrukus gausite pranešimą apie išmokos patvirtinimą, kur taipogi bus nurodytas paskirtų išmokų dydis ir trukmė.

Kada mokama bedarbio pašalpa Lietuvoje?

Bedarbio pašalpa bus mokama nuo 8 dienos po bedarbio statuso patvirtinimo. Taipogi, nedarbo išmoka taip pat bus mokama tik pasiekus kitų išmokų mokėjimo termino pabaigą, kurios buvo paskirtos iki bedarbio statuso įgijimo dienos:

• Dėl ligos.
• Dėl profesinės reabilitacijos.
• Dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros.

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

Svarbu: jei asmuo anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam gali būti skiriamos pašalpos tik po vienerių metų (12 kalendorinių mėnesių) nuo ankstesnės bedarbio pašalpos paskutinės dienos (visiškai išmokėjus bedarbio pašalpą).

Primename, kad išmokų gavimo terminui taip pat gali turėti įtakos individualūs veiksniai, tokie kaip prašymo išsamumas, ataskaitų teikimo reikalavimų laikymasis ir bet kokie papildomi Užimtumo tarnybos reikalaujami dokumentai.

Apibendrinimas

Apibendrinant galima teigti, kad naršyti po bedarbio pašalpų kraštovaizdį Lietuvoje nėra paprasta, tačiau šiame vadove pateikta informacija ir įžvalgos padeda daug geriau suprasti esamą situaciją ir įvertinti, kokios pagalbos galite sulaukti. Atminkite, kad nedarbas dažnai yra tik laikina stotelė ir jums suteikta valstybės kompensacija padės lengviau išgyventi sudėtingus laikus bei atrasti naujas galimybes darbo rinkoje.

Dažnai užduodami klausimai

Ar bedarbio pašalpa įeina į darbo stažą?

Taip. Į bendrą darbo stažą įeina tas laikas, kuomet yra gaunama nedarbo draudimo išmoka. Jeigu ši išmoka nėra gaunama ir jūs esate bedarbis, tuomet darbo stažas sustoja augti.

Kur galėčiau gauti informacijos apie bedarbio pašalpas?

Oficialią informaciją apie bedarbio pašalpas Lietuvoje galite gauti Užimtumo tarnybos interneto svetainėje arba Sodra puslapyje.

Ar galiu gauti bedarbio pašalpą, jei išėjau iš darbo savo noru?

Daugeliu atvejų asmenys, išeinantys iš darbo savo noru, neturi teisės gauti bedarbio pašalpos, nebent jie gali įrodyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių arba atitinka konkrečius Užimtumo tarnybos nurodytus kriterijus.

Creditea siūlo viską, ko gali prireikti netikėtoms išlaidoms – gaukite kreditą iki 5000 EUR be sutarties mokesčių!